Kaip mus rasti?

Tel. +7 717 2 79 27 47; +7 717 2 79 29 02 (consular section); In case of urgency (questions regarding visas are not considered urgent): +7 701 643 3283
El. paštas

Vizos

Sukurta 2022.11.29

Vizos

 

Informuojame, kad Lietuvos Vizų centras Astanoje priima dokumentus Šengeno (tipas C) ir Nacionalinėms (tipas D) vizoms.

Į Lietuvos vizų centrą Astanoje gali kreiptis šių Kazachstano regionų gyventojai: Rytų Kazachstano, Šiaurės Kazachstano, Karagandos, Pavlodaro, Akmolinsko, Kostanajaus, Ulytau sričių gyventojai. Minėti regionai priklauso Lietuvos Respublikos ambasados Kazachstane konsulinei apygardai.

Kitų Kazachstano regionų gyventojai dėl vizų išdavimo turi kreiptis į Lietuvos vizų centrą Almatoje - https://visa.vfsglobal.com/kaz/ru/ltu/attend-centre/almaty .

 

Taip pat pranešame, kad dokumentai vizoms gauti pateikiami išskirtinai VFS Global Vizų centre Astanoje. Pareiškėjai, išskyrus oficialių delegacijų narius, vizų išdavimo klausimais Lietuvos Respublikos ambasadoje Astanoje nepriimami. Oficialių delegacijų nariai priimami konsulinio skyriaus darbo laiku, pagal išankstinę registraciją telefonu +7 717 2 79 27 47; +7 717 2 79 29 02 arba elektroniniu paštu – [email protected] ;

Informaciją apie prašymų pateikimo tvarką galima rasti Vizų centro internetiniame puslapyje, pagal šias nuorodas:

https://visa.vfsglobal.com/kaz/ru/ltu/apply-visa (Kazachstano Respublika, Astanos miestas);

Atkreipiame jūsų dėmesį, kad Tarpininkavimo raštai (TR) užsieniečio atvykimui į Lietuvos Respubliką turi būti pateikti galiojantys ir išduoti ne vėliau negu prieš 30 kalendorinių dienų.

 


Prašymo priimtinumo kriterijai

Prašymas pateikiamas ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius iki numatomo apsilankymo pradžios (jūrininkų prašymai, susiję su jų pareigų atlikimu, – ne anksčiau kaip prieš devynis mėnesius) ir paprastai ne vėliau kaip likus 15 kalendorinių dienų iki numatomo apsilankymo pradžios. Tik atskirais pagrįstais skubos atvejais vizų tarnyba arba centrinės valdžios institucijos gali leisti pateikti prašymus vėliau nei likus 15 kalendorinių dienų iki numatomo apsilankymo pradžios.

Dėl grėsmės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, tarptautiniams santykiams arba visuomenės sveikatai Šengeno erdvės valstybė narė gali reikalauti, kad kitų valstybių narių centrinės valdžios institucijos konsultuotųsi su jos centrinės valdžios institucijomis nagrinėdamos prašymus, kuriuos pateikė konkrečių trečiųjų šalių piliečiai arba tokių piliečių konkrečioms kategorijoms priskirti asmenys sąrašą galima rasti čia.

Pirmą kartą prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi atvykti asmeniškai, kad būtų paimti jų biometriniai duomenys (nuotrauka ir pirštų atspaudai).

Pateikiamas elektroniniu būdu užpildytas prašymas išduoti vizą, kuris gali būti pildomas lietuvių arba anglų kalbomis. Užpildytas prašymas turi būti pasirašytas. Asmenys, įtraukti į prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens kelionės dokumentą, pateikia atskirą prašymą. Nepilnamečių prašymą išduoti vizą turi pasirašyti asmuo, turintis nuolatines ar laikinas tėvų ar globėjų teises.

Pateikiamas kelionės dokumentas, kuris atitinka šiuos kriterijus:

a) jo galiojimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip trys mėnesiai po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos arba, keleto apsilankymų atveju, po numatomo paskutinio išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos. Tačiau pagrįstu ypatingu atveju šio reikalavimo galima netaikyti;

b) jame turi būti mažiausiai du tušti puslapiai;

c) jis turi būti išduotas per pastaruosius dešimt metų.

Pateikiama nuotrauka, atitinkanti šiuos standartus;

Yra paimti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens biometriniai duomenys. Jeigu iš prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens paimti pirštų atspaudai dėl ankstesnio prašymo buvo paimti likus mažiau nei 59 mėnesiams iki naujo prašymo pateikimo dienos, jie nukopijuojami į vėlesnį prašymą ir iš naujo jų pateikti nereikia. Tačiau jei prašymo pateikimo metu nedelsiant negali būti patvirtinta, kad pirštų atspaudai buvo paimti per 59 mėnesių laikotarpį, prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo gali prašyti, kad jie būtų paimti. Reikalavimas pateikti pirštų atspaudus taip pat netaikomas:

  • vaikams iki 12 metų;
  • asmenims, kurių pirštų atspaudų neįmanoma paimti fiziškai. Jei įmanoma paimti mažiau nei dešimties pirštų atspaudus, paimamas maksimalus pirštų atspaudų skaičius;
  • valstybių ar Vyriausybių vadovams ir nacionalinių Vyriausybių nariams kartu su juos lydinčiais sutuoktiniais ir jų oficialių delegacijų nariams, kurie valstybių narių Vyriausybių ar tarptautinių organizacijų kvietimu lankosi oficialiu tikslu;
  • monarchams ir kitiems karališkosios šeimos vyresniesiems nariams, kurie valstybių narių Vyriausybių ar tarptautinių organizacijų kvietimu lankosi oficialiu tikslu.

Esant pagrįstoms abejonėms dėl prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų tapatybės, vizų tarnyba gali paimti pirštų atspaudus ir per trumpesnį nei 59 mėnesių laikotarpis.

Turi būti sumokėtas vizos mokestis.


Šengeno viza (C)

Lietuvos Respublikos ambasada Kazachstano Respublikoje išduodant Šengeno vizas atstovauja Islandijai, Norvegijos Karalystei.

Lietuvos vizų tarnybos kompetentingos nagrinėti prašymą išduoti vizą ir priimti sprendimą dėl jo, kai:

  • Lietuva (arba atstovaujama valstybė) yra vienintelis pareiškėjo kelionės (-ų) tikslas;
  • jei pareiškėjo apsilankymas apima daugiau nei vieną kelionės tikslą arba per dviejų mėnesių laikotarpį numatomi keli atskiri apsilankymai, o Lietuva yra pagrindinis pareiškėjo apsilankymo (-ų) tikslas pagal buvimo trukmę, apskaičiuotą dienomis, arba buvimo tikslą, arba
  • jeigu negalima nustatyti pagrindinio kelionės tikslo, kai prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina kirsti Lietuvos išorės sieną tam, kad atvyktų į Šengeno erdvę teritoriją.

Lietuvos vizų tarnybos yra kompetentingos nagrinėti prašymą išduoti vizą tranzito tikslu ir priimti sprendimą dėl jo, kai:

  • tranzitas vyks tik per Lietuvą arba
  • tranzito per kelias valstybes nares atveju – kai prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina kirsti Lietuvos išorės sieną pradėdamas vykti tranzitu.

Prašymą nagrinėja ir sprendimą dėl jo priima Lietuvos vizų tarnyba, kurios jurisdikcijai priklauso vieta, kurioje teisėtai gyvena prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo. Lietuvos Respublikos ambasados Kazachstano Respublikoje teritorinė jurisdikcija apima: Astanos miestą, Rytų Kazachstano, Šiaurės Kazachstano, Karagandos, Pavlodaro, Akmolinsk, Kostanajaus ir Ulytau sritis.

Almatoje, Šymkento mieste, Almatos, Žetysu, Aktobe, Atyrau, Vakarų Kazachstano, Mangystu, Kyzylordos, Turkestano ir Žambulo srityse gyvenantys pareiškėjai patenka į Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Almatoje teritorinę jurisdikciją. Kitų šalių piliečiai, kuriems reikalinga Šengeno viza, gali kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Kazachstano Respublikoje tuo atveju, jeigu gali pagrįsti ilgalaikį teisėtą buvimą Kazachstane (turi leidimą gyventi Kazachstane). Lietuvos vizų tarnyba taip pat nagrinėja prašymą, kurį pateikė trečiosios šalies pilietis, teisėtai esantis, bet negyvenantis jo jurisdikcijai priklausančioje vietoje, ir priima sprendimą dėl jo, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pagrindė prašymo pateikimą toje vizų tarnyboje.

Tokiu atveju asmuo turi sumokėti negrąžinamą prašymo nagrinėjimo mokestį (Baltarusijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų valstybių susitarimų su Europos Sąjunga dėl vizų supaprastinimo sąrašą ir informaciją apie jų piliečiams taikomas specifines sąlygas galima rasti čia) ir pateikti reikiamus dokumentus:

  • galiojantį kelionės dokumentą
  • užpildytą ir pasirašytą (36 laukelyje ir paskutiniame puslapyje) prašymą išduoti Šengeno vizą;
  • prie prašymo priklijuotą vieną 35x45 mm dydžio spalvotą nuotrauką, atitinkančią asmens amžių;
  • galiojantį sveikatos draudimą, kurio suma yra ne mažiau kaip 30 tūkst. eurų, patvirtinantį dokumentą;
  • dokumentus, nurodančius kelionės tikslą: Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatomas patvirtinamųjų  dokumentų, kuriuos turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys Kazachstane;
  • dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, ir/arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą;
  • dokumentus, nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų (40 eurų vienai dienai), tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Šis reikalavimas netaikomas nepilnamečiam užsieniečiui, vykstančiam kartu su pilnamečiu šeimos nariu;
  • kai užsieniečiui viza išduodama kvietimo pagrindu lėšų, būtinų atvykstančiam užsieniečiui būti Lietuvos Respublikoje, dydis yra 20 eurų vienai dienai. Daugiau informacijos apie tarpininkavimo rašto (kvietimo) pateikimą el. būdu rasite čia; Kreipiantis dėl vizos į Norvegiją, priimami oficialūs kvietimai, kurių pavyzdžius galima rasti Norvegijos, migracijos departamentų interneto svetainėse.
  • informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Pateikiami dokumentai turi būti parengti lietuvių, rusų arba anglų kalba.

Užsienietis, kuriam išduota daugkartinio atvykimo viza, gali atvykti ir būti Šengeno zonoje vizos galiojimo laikotarpiu, bet ne daugiau nei 90 dienų per bet kurias 180 dienų. Jeigu dažnai lankotės Šengeno zonoje, rekomenduojame pasinaudoti skaičiuokle.

Jokių garantijų dėl vizų išdavimo iš anksto nėra suteikiama. Vien tik vienodos vizos ar riboto teritorinio galiojimo vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti. Vizos turėtojų prie išorės sienos reikalaujama pateikti įrodymų, jog jie tenkina atvykimo sąlygas.


Nacionalinė viza (D)

Nacionalinė viza išduodama ne ilgiau nei 1 metams;

Prašymą nagrinėja ir sprendimą dėl jo priima Lietuvos vizų tarnyba, kurios jurisdikcijai priklauso vieta, kurioje teisėtai gyvena prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo. Lietuvos Respublikos ambasados Kazachstano Respublikoje teritorinė jurisdikcija apima: Astanos miestą, Rytų Kazachstano, Šiaurės Kazachstano, Karagandos, Pavlodaro, Akmolinsk, Kostanajaus ir Ulytau sritis.

Kitų šalių piliečiai, kuriems reikalinga Nacionalinė viza, gali kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą Kazachstano Respublikoje tuo atveju, jeigu gali pagrįsti ilgalaikį teisėtą buvimą Kazachstane (turi leidimą gyventi Kazachstane) arba jų rezidavimo šalyje nėra Lietuvos vizų tarnybos ar vizų centro.

Norėdamas gauti daugkartinę nacionalinę vizą užsienietis turi sumokėti 120 EUR prašymo nagrinėjimo mokestį ir pateikti šiuos pagrindinius dokumentus:

  • galiojantį kelionės dokumentą;
  • užpildytą ir pasirašytą (36 laukelyje ir paskutiniame puslapyje) prašymą išduoti nacionalinę D vizą;
  • prie prašymo priklijuotą vieną 35x45 mm dydžio spalvotą nuotrauką, atitinkančią asmens amžių;
  • sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, galiojantį buvimo Lietuvoje laikotarpiu ir visose Šengeno valstybėse. Sveikatos draudimą patvirtinantis dokumentas pateikiamas vizų tarnybai pareikalavus. Sveikatos draudimas turi garantuoti būtinosios medicinos pagalbos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, išlaidų ir išlaidų, galinčių atsirasti dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę dėl sveikatos priežasčių (transportavimo, įskaitant asmens sveikatos priežiūros specialisto (specialistų) palydą), apmokėjimą. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų.
  • dokumentą, patvirtinantį, kad turi pakankamai lėšų ir/arba gauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje bei lėšų grįžti į kilmės valstybę ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti;
  • daugkartinio lankymosi Lietuvos Respublikoje būtinumą įrodančius dokumentus, pvz., kviečiančios Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės ar organizacijos prašymą išduoti jam nacionalinę daugkartinę vizą, adresuotą Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Almatoje. Darbdavio/švietimo įstaigos tarpininkavimo raštas pateikiamas elektroniniu būdu (vizų tarnybai nurodomas tarpininkavimo rašto numeris) per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS;
  • papildomai galima pateikti bet kokius dokumentus padėsiančius geriau įvertinti prašymą išduoti vizą.

Dėmesio!

Informuojame, kad vadovaujantis Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 30d. įsakymu Nr. V-430 dėl “Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sarašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams nuo 2021m. sausio 1d. pareiškėjai, pateikinatys prašymus Nacionalinei (darbo) vizai (kategorija “D”) gauti kaip tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, be kitų reikalaujamų dokumentų, turi būtinai pateikti: Lietuvos Respublikoje įregistruotos profesinio mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį vairuotojo pradinę kvalifikaciją, arba periodinio profesinio mokymo kvalifikaciją kroviniams vežti, arba Europos Sąjungos narės išduotą profesinę vairuotojo kortelę, arba vairuotojo pažymėjimą su įrašytu Europos Sąjungos kodu (95), arba pirmą kartą atvykstantiems užsieniečiams – Lietuvos Respublikoje įregistruotos profesinio mokymo įstaigos pažymą apie teorinės dalies išklausytus mokymus.

Daugiau informacijos apie nacionalines vizas galite rasti čia.

Pateikiami dokumentai turi būti parengti lietuvių, rusų arba anglų kalba.

Užsienietis, kuris ketina ir toliau (antrus metus) gyventi Lietuvoje privalo iki turimos nacionalinės daugkartinės (D) vizos galiojimo pabaigos turi pateikti prašymą bei dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Lietuvos Respublikos teritorinės policijos įstaigos migracijos tarnybai pagal gyvenamąją vietą.

Išduotos vizos galiojimo laikotarpiu kviečianti Lietuvos Respublikos įstaiga, įmonė ar organizacija lieka įsipareigojusi prireikus padengti užsieniečio grįžimo į valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidas.

Kai prašymas yra priimtinas, kompetentingas konsulatas prašymą išduoti vizą pateikusio asmens kelionės dokumente uždeda spaudą. Šis spaudas neturi teisinių padarinių.

Užsienietis, turintis galiojančią nacionalinę vizą, gali ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį keliauti po kitų Šengeno valstybių teritorijas.


Sprendimai dėl vizų išdavimo ir jų apskundimo tvarka

Sprendimas dėl prašymų paprastai priimamas iki 15 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo datos. Atskirais atvejais, visų pirma kai prašymą reikia išnagrinėti išsamiau, šis laikotarpis gali būti pratęstas iki ne daugiau kaip 45 kalendorinių dienų.

Prašymą išduoti vizą pateikę asmenys, kuriems buvo atsisakyta išduoti vizą, gauna standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą, kurioje nurodyti tokio sprendimo pagrindai. Dėl tokių sprendimų pareiškėjai turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, LT-01102 Vilnius, tel.: +370 5 264 8703). Lietuvos Respublikos įstatyme "Dėl užsieniečių teisinės padėties" ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundas turi būti pateikiamas raštu lietuvių kalba, o dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, turi būti teikiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Už skundą turi būti sumokėtas 30 eurų žyminis mokestis (už skundą paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos).

Vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti. Vizos turėtojų prie išorės sienos reikalaujama pateikti įrodymų, jog jie tenkina atvykimo sąlygas, kaip numatyta Šengeno sienų kodekso 6 straipsnyje.


Kiti skundai

Prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys gali pateikti skundus dėl vizų tarnybų darbuotojų ir išorės paslaugų teikėjų elgesio arba prašymo pateikimo proceso. Vadovaujantis 1999 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 str. 15 dalimi, skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Vadovaujantis 3 str. 8 dalimi, skundas pateikiamas atitinkamai vizų tarnybai arba tiesiogiai Užsienio reikalų ministerijai.

Skundai nagrinėjami įstatymo 14 str. ir Trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, sprendimai dėl skundų priimami per 20 darbo dienų. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą skundo išnagrinėti nepavyksta, terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie termino pratęsimą per 2 darbo dienas pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.


Konsulinis mokestis

Vadovaujantis 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr.1135 „ Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio tarifų ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2019/1155, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą, už prašymų išduoti vizas ar joms prilygintus dokumentus priėmimą ir svarstymą, sprendimų dėl vizos arba joms prilyginto dokumento išdavimo priėmimą imamas konsulinis mokestis:

    Šengeno vizos (C) – 80 eurų;

  • vaikams nuo 6 iki 12 metų amžiaus – 40 EUR.

    Nacionalinės vizos (D) – 120 eurų.

Reikalavimas sumokėti konsulinį mokestį netaikomi šių kategorijų pareiškėjams:

  • vaikams iki 6 metų (tik kreipiantis dėl Šengeno vizos išdavimo);
  • moksleiviams, studentams, magistrantams bei doktorantams ir lydintiesiems mokytojams, vykstantiems į kelionę studijų arba pedagoginio mokymo tikslu (tik kreipiantis dėl Šengeno vizos išdavimo);
  • tyrėjams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/801 3 straipsnio 2 punkte, keliaujantiems mokslinių tyrimų vykdymo arba dalyvavimo moksliniame seminare ar konferencijoje tikslais;
  • ne pelno organizacijų atstovams, jaunesniems nei 25 metų amžiaus, dalyvaujantiems seminaruose, konferencijose, sporto, kultūriniuose ar švietimo renginiuose, kuriuos organizuoja ne pelno organizacijos (tik kreipiantis dėl Šengeno vizos išdavimo);
  • diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojams;
  • Europos Sąjungos piliečio arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos nariams (sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiam palikuoniui, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginį palikuonį, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomam giminaičiui pagal tiesiąją aukštutinę liniją), kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariams (sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiams, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama);
  • lietuvių kilmės asmenims, taip pat asmenims, išsaugojusiems teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, ir asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikusiems tai patvirtinančius dokumentus (tik kreipiantis dėl nacionalinės vizos išdavimo);
  • Europos Sąjungos su trečiąja valstybe sudarytame susitarime dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo numatytais atvejais.

ES piliečio arba ELPA valstybės narės piliečio šeimos nariai

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnį, kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų. Šie apribojimai ir sąlygos visų pirma išdėstyti Direktyvoje 2004/38/EB13 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Jei pareiškėjai atitinka ES piliečio, kuriam taikoma Direktyva, šeimos nario statusą, Lietuvos vizų tarnybos suteikia jiems visas galimybes gauti reikiamą vizą ir sudaro jiems geriausias sąlygas gauti vizą*:

  • neimamas vizos mokestis;
  • vizos išduodamos kuo greičiau skubos tvarka (prašymo išduoti vizą tvarkymas ilgiau kaip 15 dienų gali būti tik išimtinis ir tinkamai pagrįstas), priėmimas vykdomas palankesnėmis sąlygomis, nei kitų trečiųjų šalių piliečių;
  • pateikiamas ribotas patvirtinamųjų dokumentų sąrašas (kad yra ES pilietis, dėl kurio prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo įgyja tam tikrų teisių, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo yra tokio ES piliečio šeimos narys ir kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo priimančiojoje valstybėje narėje lydi ES pilietį arba prisijungia prie jo).

 *Sąlygos taikomos ir ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacijos) valstybės narės piliečio šeimos nariams.

Naujausia ir aktualiausia konsulinė informacija skelbiama Užsienio reikalų ministerijos konsulinės informacijos puslapyje https://keliauk.urm.lt 

 

Naujienlaiškio prenumerata

Captcha