Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Artimiausi renginiai

Naujienos Spausdinti RSS

EL PAIS: Rusija slypi už regiono destabilizavimo

Sukurta 2021.06.11 / Atnaujinta 2021.06.11 22:24

Aut. Alicia González

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, jog naujas ES sankcijų Baltarusijai paketas padidins V. Putinui kainą, siekiant išsaugoti A. Lukašenką.

Gabrielius Landsbergis (Vilnius, 39 m.) į politiką atėjo iš [politikų] šeimos. Jo senelis Vytautas Landsbergis buvo pirmasis Lietuvos prezidentas, 1990 metais paskelbęs šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Abu jie nerimauja dėl Vladimiro Putino valdomos Rusijos ir Aleksandro Lukašenkos režimo Baltarusijoje, kova prieš pastarąjį – didžiausias iššūkis per 6 vadovavimo ministerijai mėnesius.

El Pais. - Kaip vertinate krizės su Baltarusija raidą?

Gabrielius LANDSBERGIS. - Tai kelia didelį nerimą. [Prezidentas] Lukašenka parodė, kad sugeba panaudoti tokius įrankius prieš civilius ir opoziciją, kurių neįsivaizdavome. Kai kas nors renkasi komercinį skrydį, jis tai daro įsitikinęs, kad lėktuvas yra saugus ir jame esantys žmonės yra saugūs. To nebėra, o blogiausia yra tai, kad nežinome, ar tai paskutinė raudona Baltarusijos linija, ar jų bus daugiau.

Ir kokį, Jūsų manymu, vaidmenį Rusija vaidino visame tame?

Be jokios abejonės, Rusija „stovi“ už visų regiono destabilizacijos epizodų. Metų pabaigoje Putinas rengia rinkimus ir nesu tikras, ar jis pasitiki savo galimybėmis, nes nėra toks stiprus, koks buvo anksčiau. Štai todėl jam, visų pirma, reikia užtikrinti, kad nebūtų vidinės opozicijos, ką jis padarė su Aleksejumi Navalnu ir tada bandyti parodyti, kad jis vienintelis gali suteikti stabilumo regionui. Tam pirmiausia reikia sukurti nestabilumo situaciją, pagal kurią būtų galima veikti. Žinutė, kurią Europa turi perduoti ne tik Minskui, bet ir Maskvai, yra ta, kad mes žinome apie jo dalyvavimą šiuose epizoduose, jo bandymuose destabilizuoti regioną ir nepasitikime juo kaip taikos kūrėju.

Pastarosiomis savaitėmis Jūsų vyriausybė apkaltino Baltarusiją, kad ji praleidžia ir netgi palaiko nelegalių migrantų patekimą per sieną.

Migracija tampa viena iš tų hibridinių grėsmių, su kuriomis susiduriame. Daugelis Europos šalių susiduria su nelegalių migrantų atvykimu - pavyzdžiui, Ispanija, Vokietija ar Italija. Tačiau šiuo konkrečiu atveju vykdomas vadovavimas migracijos procesui. Šiuo atveju, nekalbama apie asmenis, norinčius atvykti į Lietuvą ieškoti geresnio gyvenimo. Baltarusijos režimas priverčia juos kirsti sieną, kad destabilizuotų Europos Sąjungą. Tai reiškia, kad Šiaurės Europos siena nebėra saugi.

Kokių veiksmų tikitės iš Europos Sąjungos?

Dabar esame tarp šalių, turinčių problemų dėl neteisėtos imigracijos, ir neturime tame patirties. Anksčiau dalyvavome perkėlimo programoje, neseniai priėmėme 10 prieglobsčio prašytojų iš Lampedūzos (Italija), tačiau vienintelė mūsų patirtis buvo teisėta migracija, kur galėjome nuspręsti, ar [leidžiame] įvažiuoti į šalį. Taigi, norint išspręsti šią situaciją, mums reikia pagalbos pasienio kontrolėje ir techninės bei politinės pagalbos.

Bendrai, ko tikitės iš Europos Sąjungos Baltarusijos atžvilgiu?

Manau, kad daugelio dalykų, kurių nepadarėme po praėjusių metų Baltarusijos rinkimų [kai Lukašenka buvo perrinktas prezidentu, įtariant sukčiavimu ir didžiausiais protestais nuo SSRS žlugimo], dabar atrodo gana pagrįsti. Baltarusija labai priklauso nuo prekybos su Europa, dėl prekybos naftos produktais, mašinų įrengimais ir netgi nuo Europos finansavimo, nes pusę Baltarusijos skolų turi Vakarų bankai. Tiems sektoriams gali būti taikomos sankcijos.

Tokios priemonės gali pakenkti Lietuvos ekonomikai, kuri per Klaipėdos uostą daro reikšmingą verslą su Baltarusija.

Gal ir taip, bet mes vis tiek manome, kad reikia apie tai diskutuoti ir manome, kad tai teisinga. Jei sprendimas tikrai pakenks mūsų ekonomikai, mes galime paprašyti ES atitinkamos pagalbos ar kompensacijos. Geriausia būtų rasti pusiausvyrą.

Ar nebijote, kad šios priemonės galų gale įstums A. Lukašenką į Maskvos glėbį?

Neabejotina, kad tai pakeltų kainą, kurią Maskva turi mokėti, siekdama išlaikyti A. Lukašenką, ir nesu tikras, ar V. Putinas nori tai padaryti. Šiuo metu V. Putinas yra sunkioje padėtyje. Viena vertus, jis norėtų atsikratyti A. Lukašenkos, nes yra neveiksmingas, o tos sankcijos Rusijai kainuoja brangiai. Kita vertus, jei leis nuversti A. Lukašenką, tai būtų tarsi prisipažinimas, kad socialinis spaudimas privertė jį pasitraukti. Ir tai sukeltų įdomių idėjų Rusijoje. Manau, kad Rusija yra kryžkelėje.

Ar po lėktuvo incidento jums teko padidinti Lietuvoje prieglobsčio teise gyvenančios Baltarusijos opozicijos saugumą?

Mes vis dar vertiname situaciją. Padedame politikams, kurie čia yra, kiek galime, kaip dera priimančiajai šaliai. Jie turime būti atsargūs ir žinoti, kad net būdami NATO ir ES šalyse, Rusija ir Baltarusija gali įsiskverbti per savo agentus - kaip tai atsitiko Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse.

Ar galėjote pasikalbėti su [Romanu] Protasevičiumi?

Ne, dar ne. Mes bendraujame su jo šeima, tačiau oficialių žinių neturime. Taip pat matėme ką transliavo Baltarusijos televizija, o tai yra tiesiog siaubinga, nes tai parodė žmogų, kuris buvo aiškiai kankintas ir priverstas pasakyti dalykus, parodančius, kad tai nėra jo tikros mintys. Negalime sutikti, jog daugiau nei 400 žmonių kankinami ir kalinami vos už 200 kilometrų nuo vietos, kurioje dabar sėdime, pasaulyje, panašiame į Šiaurės Korėją.

Žvelgiant į darinį, į kurį virsta Baltarusijos režimas, kokia yra Jūsų didžiausia baimė?

Baltarusija iš tikrųjų tapo kalėjimu, gulagu 10 milijonų žmonių, užrakintais už sienos su nestabiliu lyderiu, keliančiu pavojų daugelio žmonių gyvybėms.

Šaltinis: EL PAIS, https://elpais.com/internacional/2021-06-10/rusia-esta-detras-de-la-desestabilizacion-en-la-region.html 

Susijusios naujienos Visos naujienos »

Liepos 23-osios vakarą Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis informavo Europos Komisijos (EK) viceprezidentą, ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai Josepą Borellį apie naujausias Baltarusijos provokacijas ES ir Lietuvos atžvilgiu.

Dvišaliai santykiai » Europos Sąjunga »

Šiandien užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su NATO generaliniu sekretoriumi Jens Stoltenbergu telefonu aptarė padėtį Lietuvos pasienyje su Baltarusija.

Užsienio reikalų ministro veikla » NATO ir tarptautinis saugumas »
unnamed (1).jpg

Liepos 21 dieną Lietuvos ambasadoje Vašingtone įvyko Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Kongreso Baltarusijos draugų grupės paskelbimas.  Renginį atidarė Lietuvos ambasadorė JAV Audra Plepytė, pažymėdama, kad už laisvę kovojantys žmonės visada ras prieglobstį Lietuvoje.

Atstovybių naujienos »
DSC_2225.jpg

Liepos 20 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikime su Lietuvoje reziduojančiais ir Lietuvai akredituotais Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais aptarė nelegalios migracijos srauto per Lietuvos – Baltarusijos sieną keliamus iššūkius ir padėkojo ES partnerėms už solidarumą ir paramą.

Dvišaliai santykiai » Daugiašaliai santykiai » Europos Sąjunga » Ekonominiai santykiai »
info covid 2.jpg

Baltarusijos Vyriausybės reikalavimu sumažinus Lietuvos diplomatinį atstovavimą Baltarusijoje iki minimumo, nuo 2021 metų liepos 20 dienos Baltarusijoje vizos bus išduodamos tik išimtinais atvejais – Europos Sąjungos piliečių šeimų nariams, taip pat Baltarusijos piliečiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose ir dirbantiems Lietuvos įmonėse.

Konsulinės naujienos » Atstovybių naujienos »

Liepos 16 dieną vykusiame Europos saugumo bendradarbiavimo organizacijos (toliau - ESBO) Nuolatinės tarybos posėdyje Lietuvos nuolatinės atstovybės prie tarptautinių organizacijų Vienoje laikinoji reikalų patikėtinė informavo ESBO dalyvaujančias šalis apie naujausią padėtį, susijusią su nelegalios migracijos srautais, pastaruoju metu į Lietuvą plūstančiais iš Baltarusijos pusės.

Atstovybių naujienos »